turgus

tur̃gus (sl.) sm. (2) KBII107, K, K.Būg, Š, Rtr, turgùs (4) Kbr; SD¹180, SD368, R, MŽ, M, L 1. R251,404, MŽ335,545, Kos94, K prekiavimo renginys, vykstantis ppr. tam skirtoje aikštėje nustatytomis dienomis: Didelis tur̃gus OZ59. Metinis tur̃gus NdŽ. Tur̃gaus aikštė NdŽ. Mėsos turgus H175. Aš iš tur̃gaus pareinu KBI45. Tur̃guje buvau Cp. Tur̃guna ryt važiuosim GrvT51. Dar̃ tur̃guosa nevažiuoja LKKIX195(Dv). Kap branguma tur̃gun? Azr. Ejo boba į tur̃gų devyniais kiaušiniais i višta nešina LKT101(Kv). Būdavo karvių tur̃gus ir arklių tur̃gus atskirai Ps. Paršiukus parduodavo kiekvieną tur̃gų Sk. Du turgù paršų nepardaviau KlbIX51(Skp). Veršį pririšam in vežimą i vedam tur̃gun Klt. Virvę in ragų [karvei] – i tur̃gun, kai nepagalėsiu Klt. An tur̃go parduomam kiaules, karves LzŽ. An tur̃go važinėjo Zietelon LKKXI177(Zt). An tur̃go tai visko, visko yra DrskŽ. Liuob tas tatai nagines pardavos an tur̃gaus Bdr. Kai buvo tur̃gai – prigaudo berniokai, išdžiovina ir neša an tur̃gaus [gyvačių] Pb. Dabar kažkaip nebe taip jas (gyvates) jau renka, bet an turgaũs da būna kai kada Dt. Turguõ[je] nusipirkau i nešuos Rdn. Dirbtais arkliais nevažiuoja turgun Kp. Kitąsyk tur̃gai buvo du sykius par nedėlę, i būdavo i ko pirkt, i parduot Jrb. Kai turgaĩ būdavo Seredžiuj, nusikeldavom į aną [Nemuno] pusę Pžrl. Raguvo[je] nebegirdėt turgų̃ (nebevyksta) Mžš. Buvo tur̃gus į Tilžę Plšk. Turgaĩ buvo kas ketvirtadienį Kpč. Seredoj žmones nuog turgų̃ važiuoja vėlai Pls. Sekmadienį tur̃gai ką nusipirkti, parduoti Stl. Tur̃gun kainos keičias savaitėm Pv. Parėjo iš turgaus dykom kišenėm – prapirko visus pinigus Ėr. Skaistaturgis – paskutinis advento turgus LTR(Ds). [Sakalėlį] nunešiau, nunešiau ant skaistaus turgelio (d.) Dglš. Kalvaratą gal gauti pirkti, anų į tur̃gų atneša Šts. Tur̃guj sviesto kaip molio, tų kiaušinių karzinkos, te žydaukos perka, dera, peikia Kp. Ka mun nereik važiuoti į tus turgùs, kaip yra gerai Krtn. Anys tur̃gun nieko neveža Nmč. Skapišky tai kas gi čia da turgẽlis, negi didelis Skp. Lūžo tur̃gai nuo grūdų Slč. Gyvulius parduodavo, kur dideli turgaĩ, o čia tik teip turgẽlis buvo Svn. Kožną rudenį Žemaičiuose keliami jaučių turgūs A1884,93. Važinėja į turgus, atlieka keliones Tat. Vienas žmogus nuvežė turgun meitėlį parduot BsPII261(Jž). Rudikis kartą slaptoms į tur̃gų bėgo medžioti K.Donel. Utiti šalta, – pyragams nemalta, turgun nevažiuota, merga nebučiuota NS154(Ppl). Nusieisiu į turgelį, nusipirksiu sau žirgelį KlvD27. Vakar dienelę turgùžy buvau, su žentužiais kalbėjau, dukrelę pažadėjau JV303. Po turgùs vadžiojau [žmoną], prieg ratų raišiojau, kad žydas papirktų, cigons išmainytų DrskD201. Nedera turgų daryt nei prakiaut DP340. Aksomitus į tavo turgus atgabeno CII363. Ir [mėgsta fariziejai] sveikinimus ant turgaus BtMt23,7. ^ I didžiuojas kaip subinės, į tur̃gų vežamos Kl. Nėr kur senių dėt, nors į tur̃gų vežk! (iron.) Bb. Dabar jau tur̃gun nevalgęs nuvažiuok ir parvažiuosi nevalgęs Dkk. Išvažiavo turgun arklio nepakinkęs (ką nors užmiršęs, palikęs) Dbk. Mas buvom jauni, mūso buvo tur̃gus (buvome veiklūs), anie jauni – anų tur̃gus Krš. Kad kumelė turguje, tai leisk, t. y. dukterę tekdink J. Nuo pirmo tur̃gaus nebėk NdŽ, Aln. Kas savo prekę peikia, tą iš turgaus varo PPr259. Su girtu dvi kalbi, su durnu du turgu S.Dauk. Su durnu – du turgù, su plikkakčiu nėr ko pešties Trk, Plt. Rėka it ožys į turgų vežamas VP40. Turguje daugiaus veršenų nekaip jautenų VP47. Ko teip leki, paspėsi in tur̃gaus su ožkom (nieko svarbaus neturi, nėra ko skubėti) Aln. Džiaukis, iš pikto turgaus su nosia išbėgęs LTR(Lp). Kur boba, ten jau turgus, kur dvi – ten jomarkas LTsV82. Dvi bobos ir dvi žąsys – jau tur̃gus JT316. Dievo turguj nesurasi, karčemoj nesimelsi KrvP(Mrk). ║ prekiavimo renginio dalyviai: Ar daug buvo tur̃gaus (žmonių)? NdŽ. 2. NdŽ, KŽ prekiavimo aikštė (ppr. su pastatais ir prekystaliais), turgavietė, prekyvietė: Arklius pastatė tur̃guje DŽ¹. Jų tur̃gus, tai tegul ir nusišluoja Pv. Didžiojė[je] gatvė[je] buvo tur̃gus Žr. Tur̃gaus vartai visims atdari, kas nora, tas galia užeiti ar užvažiuoti Pln. Įvažiavęs į tur̃gų eitì paveizėti, kiek kiti prašo [už paršelius] Kl. Ligonis paguldė ant turgaus CII17. Bernelis … atrastas yra ne karčemoje, ne tur̃guje DP66. Per ižtisą dieną stovėjo pataikaudami ant tur̃gaus to pasaulio DP96. Todrin ižvydęs tenai tranksmą ir … šauksmus kaip turguj kokiame bažnyčioj SPI42. Miestelis su tur̃gumi KII46. Ajai, kad murzinas tas turgẽlis, niekur tokio murzino nemačiau Kvr. | prk.: Mašinėlių, matytai, būna tur̃gus, kap suskrenda Nč. 3. parduodamos prekės: Aš biskytę turgaus turu N. Iki pavakarei stovėjau su tur̃gum LKT203(Vlkv). Jau aš visą tur̃gų susirinkau ir in vežimą susidėjau KŽ. A brangus tur̃gus šiandieną? End. A galiu savo tur̃gų pasidėt prie tavęs? Jrb. Ar gerai gavai už tur̃gų? Rz. Su tur̃gum daugiausia į Virbalį [važiuodavom], o apsipirkt – į Kalvariją Graž. Pasiprašė arklį i atsivežė vežimą su visu tur̃gum, visu geru Slv. Dėl ko visą tur̃gų parsivežei? Krtn. | prk.: Mano visas tur̃gus, niekas netvarkyta! DrskŽ. 4. K kaina, kurios laikomasi parduodant: Turgų darau SD¹10, SD23, 360, Sut. Turgų daryti N. Toks turgus javų R282, MŽ377. Nežino tur̃gaus NdŽ. Vienas tur̃gaus nepadarysi NdŽ. Kad pargabensim gerai, paskui kils turgus, tai papelnysim BsPIV202(Brt). O turgus ant sėmenių … kilo ir kilo TS1897,1. Aš misliju, tas turgus labai pigus yr BIV298(Klp). ║ NdŽ pardavimas už gerą kainą, prekiavimo sėkmė: Išvalyk, būs kitas tur̃gus Lk. Šiandie kai per smalą tur̃gus, nekap – kiaušiniai lig vakariai Švnč. Nebemoka nė po penkis [už centnerį] – va tau bulbių tur̃gus! Mžš. Avelei tur̃gus yra, o ožkai – nėra Ktk. Daba su javais nebė[ra] tur̃gaus Sk. Prisiauklėja ančių – ir Rygon, eidavo tur̃gus gerai Rk. 5. DŽ¹, Jnš, Ktk, Kbr prk. triukšmas: Vaikai tur̃gų kelia NdŽ. Prejo girtų, tai pasikėlė toks tur̃gus, kad nei apsiklausyt Sb. Bobų tur̃gus prie namų DrskŽ. Pašalėj vištos ir kiti paukščiai kėlė turgų: kvaksėjo, pešėsi dėl grūdo, tampė kojas, plasnojo sparnais A.Rūt.

◊ ãklas tur̃gus [i]mušimas pridengus mušamojo galvą: Iš ãklo tur̃gaus džiaukis sveika nosia išėjęs Bgt.

ãklą tur̃gų (pa)darýti (pri)mušti užmetus ką ant galvos: O ko jis nėjo karvių išvaryt iš javų, dėl to jam ir padãrėm ãklą tur̃gų Lš. Tam bernu, katris pirmąroz naktigonėn, tai dãro ãklą tur̃gų: uždeda gunčę an galvos ir visi muša – kas kūloku, kas pančiu DrskŽ.

iš tur̃gaus išė̃jęs netekęs vertės: Dešimties dvylekos metų arklys jau, gali sakyti, išẽjęs iš tur̃gaus Vkš.

ožiukùs vèsti į tur̃gų juok. eiti išpažinties: Ryt ožiukus vesme turgun Zr.

paũkščių tur̃gus LTEVIII513 jūrų paukščių kolonija (ppr. ant skardingų uolų): Paukščių turguose renkami alkinių paukščių kiaušiniai sp.

tegul̃ tur̃gus bū̃na ant (kieno) bámbos (pil̃vo) tegul bus taip, kaip tu nori: Tegul̃ bū̃na tur̃gus an tavo bámbos Zr. Tegul jau ir ant tavo pilvo bus turgus LTsV258(Zr).

turgùs ródo blogai eina, netikslus (apie laikrodį): Laikrodis turgùs ródo Varn.